Montessori metodas muzikoje remiasi paruošta aplinka, laisvu pasirinkimu ir mokymusi per pojūčius: vaikui siūlomi tikri, o ne žaisliniai instrumentai, pasiekiamai išdėlioti lentynose. Pradedama nuo perkusinių priemonių (būgnelių, barškučių, trikampių) ir pereinama prie melodinių – ksilofonų, metalofonų, varpelių. Toks ugdymas lavina smulkiąją motoriką, klausą, koncentraciją ir socialinius įgūdžius.

Gyva muzika vaikų šventėje įtraukia mažuosius aktyviai – jie dainuoja, šoka, groja ir mato instrumentus iš arti. Profesionalūs muzikantai lanksčiai keičia programą pagal vaikų reakcijas. Renkantis atlikėją svarbiausia patirtis su vaikais, interaktyvi programa ir amžiui pritaikytas repertuaras; muzikantus verta rezervuoti likus 2–3 mėnesiams iki šventės.

Smuikas vaikui renkamas ne pagal amžių, o pagal rankos ilgį nuo kaklo iki riešo: iki 35 cm tinka 1/16, 46–51 cm – 1/4, 56–61 cm – 3/4, virš 61 cm – pilnas 4/4 dydis. Pirmajam rimtam instrumentui optimalus biudžetas – 200–500 €. Svarbiausia, kad smuikas būtų tinkamo dydžio, gerai suderintas ir vaikui patogus groti.

Sintezatorius yra patogus pirmasis instrumentas vaikui: vienas prietaisas skamba šimtais tembrų, jį galima pritildyti, jis kompaktiškas ir turi žaidybines mokymo funkcijas. 4–6 metų vaikams tinka kompaktiški modeliai didesniais klavišais, 7–9 metų – bent 49 klavišų, 10–12 metų – 61–76 klavišų instrumentas. Pradžiai skirkite 100–300 eurų.

Pradinukui dažniausiai pakanka nebrangaus, jo ūgiui pritaikyto instrumento: 6–7 metų vaikams tinka blokfleita, ksilofonas ar spalvotų klavišų klaviatūra, 8–10 metų – ukulelė, mažo dydžio smuikas ar gitara. Prie instrumento reikia dėklo, derintuvo, valymo priemonių ir metronomo. Pradinių instrumentų kainos svyruoja maždaug nuo 10 iki 300 eurų.

Pradedančiam muzikantui pirmiausia reikia instrumento, parinkto pagal muzikinius tikslus, amžių ir biudžetą, bei kelių universalių priedų: derintuvo, stovo, dėklo, atsarginių stygų ar liežuvėlių, natų stovo, metronomo ir valymo priemonių. Ne mažiau svarbi jauki, gerai apšviesta ir ergonomiška praktikos vieta, kuri skatina groti reguliariai.